Daržovėms augti visuomet svarbiausia bus sąlygos, kuriomis jos gali augti. Kad ir kur jos pasodintos būtų svarbiausia, kad atitiktų kiekvienos daržovės tipo reikalavimus. Šiluma, drėgmė, dirva su savo maisto medžiagomis – būtini veiksniai geram derliui gauti. Kai aplinka daržovių augimą ir vystymąsi gerai veikia, tada daržovės gausiai uždera. Tačiau netinkama aplinka daržoves gali veikti ir blogai. Aplinka lemia ir daržovių kokybę.
Aplinka kurioje daržovės auga niekuomet nebus pastovi, ji nuolatos kinta. Todėl svarbu pažinti aplinkos pasikeitimus ir daržovių reikalavimus, kad galėtumėte užauginti kokybišką derlių.
Įvairios daržovės reikalauja skirtingų augimo sąlygų. Pavyzdžiui agurkai kilę iš šiltesnių kraštų, todėl jiems reikia daugiau šilumos ir drėgmės, kopūstai lengviau pakelia šaltesnį orą, bet reikalauja daugiau drėgmės.
Pažįstant augalų savybes ir kokių aplinkos sąlygų jiems reikia, mes galime kontroliuoti augalų augimą ir vystymąsi. Sakysime, jei augalui turi būti sumažinamas šviesos kiekis, tai jam turi būti mažinama ir aplinkos temperatūra. Kitaip augalas augs nenormaliai. Jis mažai asimiliuos ir smarkiai kvėpuos. Jis tiesiog ištįs, bet neduos nei gero derliaus, nei žydėjimo. Galiausiai nunyks.
Kiekviena daržovė taip pat turi nemažai įtakos aplinkos veiksniams. Vienos tręšia dirvą, kitos alina. Todėl sodinimo vietos kiekvienai metais turi kisti pagal daržovių reikalavimus. Sėjomaina ir kaimynystės parinkimas daržovėms yra labai naudingas.
Augalams augti būti šiluma. Tačiau šilumos perteklius augalui gali būti pražūtingas. Kad lengviau būtų orientuotis augalų poreikiuose, augalai suskirstyti į šalčiui atsparius ir šilumos reikalaujančius. Pirmai grupei priklauso kopūstai, ropės ridikėliai, morkos, burokėliai, salotos, svogūnai, česnakai. Antrai grupei – agurkai, pomidorai, baklažanai, pupelės, paprikos. Bet net ir šių daržovių grupėms reikalingas labai skirtinga temperatūra, kad jie galėtų deramai augti.
Jei pirmos grupės daržovės pradeda dygti nuo 2° šilumos, tai antroje dygti gali tik 12-15°. Bet maži temperatūrų svyravimai gali sunaikinti vos išdygusius daigelius. Todėl pirmos grupės daržovės daiginamas 18-20° temperatūroje, o antros 25-30° . Šioje temperatūroje sėklos augs energingai.
Šalnoms atsparios sudygusios daržovės geriausiai auga esant 12-15 °. Jos nesunkiai ištveria ir kiek ilgiau užtrunkančias 1-2° šalnas. Šilimos reikalaujančios daržovės sudygusios geriausiai auga 20-25° temperatūroje. O šalnos yra labai jautrios.
Reguliuojant temperatūrą svarbu žinoti, kad tai pačiai daržovei augti reikalinga vis kitokia temperatūra. Tai priklauso nuo daržovės augimo stadijos. Sėkloms brinkti ir dygti reikia aukštesnės temperatūros, sudygusiems daigams mažesnės. Pavasarį norint apsisaugoti nuo šalnų būtina pasodintas daržoves apdengti ar būti pasiruošusiems jas apdengti būtent tą parą, kol vyraus žemesnė oro temperatūra.
Kad daržovės tinkamai augtų, joms taip pat būtina tinkama drėgmė. Vanduo tirpina maisto medžiagas esančias žemėje, taip šaknys su vandenių jas pasisavina ir maitinasi. Mineralinės maisto medžiagos patenka į lapus, ir pasigaminę organiniai junginiai sukraunami augalo kūne tik vandens dėka. Vanduo padeda augalui garuoti, taip reguliuojant temperatūrą. Jei augalui drėgmės pakanka, ji gali ne tik maitintis bet ir apsisaugoti nuo per karštos oro temperatūros.
Kai augalas turi ir šilumos ir drėgmės, ir kad pakankamai galėtų viską išnaudoti augdamas, jam reikalinga šviesa. Iš paprastų junginių, saulės šviesai veikiant, žaliose augalo dalyse susidaro sudėtingos organinės medžiagos: angliavandeniai, riebalai, baltymai. Į šviesos stoką augalai labai reaguoja, nes tada žaliasis paviršius negali pasisavinti iš atmosferos anglies. Augalas po mažu netenka savo natūralaus žalumo, ištįsta ir neduoda derliaus. Šviesos stokai ypač jautrūs agurkai ir pomidorai. Norint išnaudoti gerai saulės šviesą, reikalingas tinkamas sodinimo tankumas ir kaimyninių daržovių aukštis.
Žiediniams kopūstams rekomenduojama pridengti galvą, tuomet jie išlaikys gražia baltą spalvą ir ji bus kietesnė.
Jei daržovės auginate šiltnamyje jis turi būti nuolat vėdinamas, nes kaip ir kiekvienam gyvam organizmai reikalingas oras.
Maisto medžiagos- penktas būtinas augalo augimo veiksnys. Augalas mineralines maisto medžiagas ima savo šaknimis iš dirvos. Todėl dirvos maistinėmis medžiagomis reikia rūpintis, kartu su drėgme. Augalų mitybai reikalingi septini elementai: azotas, fosforas, kalis, kalcis, magnis, siera ir geležis. Tik tada, kai jų visos druskos bus ištirpusios dirvos vandenyje, augalai galės normaliai maitintis. Geram augalo augimui šie elementai yra lygiaverčiai ir vienas kito atstoti negali.
įvairiose dirvose šių medžiagų kiekis yra nevienodas, mūsų dirvose daugiausiai trūksta azoto ir fosforo, o kalio dažniausiai yra per daug. Todėl dirva turi būti gerinama.
Azotas ypač reikalingas kopūstams, salotoms, špinatams. Fosforas padeda megzti vaisius ir juos nokintis, todėl jis reikalingas vaisinėms daržovėms. Kalis dalyvauja organinės medžiagos kūrime, kai jo trūksta ant lapų atsiranda rudų dėmių.
