Darželyje susitinka daug vaikų ir stebint, kaip jie bendrauja grupėse, galima pasakyti, koks auklėjimo stilius vyrauja šeimoje. Vaikai labai imlūs ir daug išmoksta vieni iš kitų, tačiau vaiko elgesys didžiąja dalimi priklauso nuo to, kokioje aplinkoje jis auga ir kokie yra jo santykiai su tėvais. Nors kiekvienas vaikas yra skirtingas ir jo asmenybę formuoja daug veiksnių, bet vertybes, etiketą ir pagarbą ugdo tėvai. Tai didelė atsakomybė, nes ir patys geriausi tėvai ne visada žino, kaip elgtis auklėjant savo vaikus. Nėra paprastos vaikų auklėjimo formulės, kuri parodytų, ką ir kaip kiekvienoje situacijoje reikia daryti.

Stebint vaikus yra atrastos kelios pagrindinės vaiko auklėjimo ir jo elgesio tendencijos. Taigi iš dalies jau galima atsakyti, kas padeda vaikui sėkmingiau tobulėti ir prisitaikyti visuomenėje.
Tėvai, kurie yra dažnai priešiški savo vaikams, užaugina vaikus priešiškus kitiems. Tėvai, kurie kritikuoja ir įžeidinėja savo vaikus, leidžia vaikams įgyti nepasitikėjimo savimi jausmą. Tokie vaikai neišmoksta būti jautrūs ir atsižvelgti į kitų požiūrius.Laimingi ir draugiški vaikai auga tie, kuriuos tėvai nuolat skatina, supranta ir moka priimti savo vaikus tokius, kokie jie yra, besąlygiškai juos myli ir geba išlaikyti tėvų poziciją. Vaikai tėvus suvokia kaip viską žinančius ir galingus žmones. Jie tėvams jaučia autoritetą ir bando į juos lygiuotis. Vaikui yra labai svarbu, kad tėvai jį pripažintų. Tėvų palaikymas ypač svarbus ikimokykliniame amžiuje. Tai etapas, kada vaikas mokosi vertinti save ir savo elgesį. Suvokimas, kad vaikas yra mylimas savo tėvų, didina jo savigarbą, pasitikėjimą savimi ir kitais, sukuria saugumo jausmą. Tačiau per didelė tėvų meilė ir šokinėjimas aplink vaiką taip pat daro žalos vaiko elgesiui. Tokie vaikai nesiskaito su aplinkiniais, veikia neatsižvelgdami į kitų norus ir nepaiso suaugusiųjų reikalavimų. Per didelis tėvų dėmesys, liaupsės įpratina vaikus nuolat girdėti pagyrimus. Tuomet kyla negatyvios emocijos, kai kiti vaikai to nedaro, todėl vaikas pradeda elgtis agresyviai ir jam sunkiau bendrauti su kitais vaikais.
Auklėjant vaikus svarbu nustatyti aiškias taisykles ir elgesio ribas. Bet būtina mokėti išklausyti ir atsižvelgti į vaiko prašymus ir klausimus. Šeimos taisyklės turi būti demokratiškos. Vaikas turi žinoti elgesio ribas, kurių jis negali peržengti, bet taip pat turi žinoti, kad jis yra svarbus šeimoje. Jei vaikas yra baudžiamas, jam turi būti paaiškinama už ką jis yra baudžiamas. Žinojimas, kaip elgtis ir kur yra ribos, vaikui ne tik padeda išmokti tinkamai bendrauti su kitais, bet ir jaustis saugiam naujoje aplinkoje.

Tėvai turi kontroliuoti vaiko elgesį ir reikalauti, kad jis elgtųsi pakankamai brandžiai. Kartu tėvai turi gerbti savo vaikų nepriklausomybę ir jų nuomonę, bet aiškiai pateikti savo sprendimus ir tėvų reikalavimų turi būti laikomasi. Tėvų kontrolė ir vaiko nepriklausomybės pripažinimas skatina vaiką būti nepriklausomu, pasitikinčiu savimi ir mokėti atsakyti už savo elgesį.