Mokomieji žaidimai

Vaikų mokymas prasideda nuo pirmųjų vaiko gyvenimo metų ir didžiausi mokytojai yra vaiko tėvai. Pedagogai į vaiko gyvenimą įsitraukia kur kas vėliau ir tai tik mylintis savo darbą pedagogas gali būti kelrodė žvaigždė jūsų vaikui. Žmogus negebantis mylėti savo darbo, neturės tiek kantrybės ir išminties ugdyti vaiką. Nesvarbu ko mokai vaiką, tavo silpnumo ir dorovės etika bus skanuojama nuo pirmųjų tavo žodžių ir veiksmų.
Nors pedagogai valstybėje yra vieni svarbiausių žmonių, jiems reikalavimai visuomet buvo labai dideli. Didžiosios valstybės tikėjo, kad pedagogas negali turėti neigiamo elgesio, net savo asmeniniame gyvenime. Jis turi būti visa ko pavyzdys.  Gali puikiai išmanyti savo mokamąją temą, bet supinti kelius tarp temos ir vaiko širdies yra sudėtinga. Vaikai skirtingi, vadinasi skirtingas ir temos mokymas. Geriausi rezultatai vaiko raidoje ir žiniose būna tie, kur pedagogai ir tėvai dirba išvien. Kiekvienas tarsi atsakingas už skirtingus dalykus, bet ir kartu susietas. Mūsų sprendžiamos problemos vaikuose, dažnai tik atspindys mūsų pačiu gyvenimo. Pirmiausia mokant vaiką turime veikti kaip komanda, tarp šeimos, darželio ar mokyklos. Kuo taisyklės, požiūris ir supratimas suaugusiųjų bus vienodas, tuo lengviau vaikui priimti gyvenimą ir žinias su džiaugsmu. Suaugęs turi savyje turėti planą, o vaiko akivaizdoje tą planą paversti žaidimu.

Pvz. mokome vaikus tinkamo elgesio prie stalo. Vaikai paserviruoja stalą, padedamos vienkartinės servetėlės, ant jų indai. Mama ar tėtis įdeda paruoštą maistą. Kartu susėdame ir mandagiai bendraujame. Padėkojame už paduodą cukrų ar sausainį. Pavalgę pasakome ačiū, nusinešame indus. Tam tikra prasme-kuriame bendravimo prie stalo kultūrą, kuri persiduos į žaidimą ir jų pasąmonę. Šia žinę perduos savo draugams. Teko stebėti kitokia stalo kultūrą, kai darželyje vaikai kelia puodelius ir imituoja alaus, šampano gėrimą. Tai tik nuskanuota patirtis, kuri būvo įsimintina, bet jei ir arbatos gėrimą padarysime įsimintiną tuomet tai peraugs į žaidimą.

Tų pačių elgesio kultūrų mes mokiname bardami vaikus, bendraudami su jais. Net taip kaip nusirengiame ir pasidedame drabužius mes juos mokome. Vaikas pirmiausia mokosi elgesio, to kurį mato prieš akis. Tam tikra prasme jis yra nuo gimimo užprogramuotas sekti verbalinę kalbą, tik po to žodinę. Todėl ir pedagogas pirmiausia turi galvoti kaip elgesi, ką sako, kaip bendrauja su vaiku, ar kitu žmogumi, tik po to ko moko. Šios nematomos elgesio ir kultūros gijos gali nutiesti kelia į informacija kurią jūs transliuojate žodžių.

Sužinoti apie vaiko raidos privalumus yra nesunku, apie tai informacijos yra labai daug. Dauguma jau žino, kad vaikystė skirta žaisti, tik žaisdami jie mokosi įtvirtinti žinias ir pritaikyti žaidime. Todėl vaikus mokyti lengviausia viską supynus į žaidimą. Net eilėraštuką galima mokytis linksmai.
Pavyzdžiui. Mūsų puslapio herojus Jonas 5m. jau puikiai skaito, bet įsiminti eilėraštuką jam būdavo sunku. Viską sukoordinavome į žaidimą. Ant popierinių kortelių surašėme pavienius žodžius. Kadangi Jonui labai svarbu lygiai ir jų sudėtingumas, taip ir padarėme. Prieš akis jis gavo užrašytą keturių stulpelių eilėraštuką. Kiekvieną stulpelį mokėmės atskirai.
1lygis. Sudėliotižodžius, kaip dėlionę.

2lygis. Išdėliojome sumaišę žodžius ant grindų ir reikėjo šokinėti ant žodelių paeiliui.

3lygis. Vėl sumaišėme ir šokinėjome visi, vieną kart maišė jis, kitą kart mes. Reikėjo 4kartų ir jis pasakę pirmąjį stulpelį.
Tuomet ta pačia tvarka prijungėme antrąjį stulpelį. Vėl dėliojo dėlionę ir šokinėjom ant žodžių, tik šį kart įtraukdami emocijas:  linksmai, tyliai, liūdnai. Reikėjo vėl 4kartų ir jis pasakė du stulpelius.
Kitą dieną kartodami šį žaidimą, reikėjo vieno šokinėjimo ir puikiai prisiminė išmoktus pirmuosius du stulpelius. Prijungėm dar du stulpelius ir vaikas išmoko eilėraštį, net nesuprasdamas, jog jį mokinome eilėraštuko.

Taip žaidžiant galima vaikus mokyti, be nuobodaus kalimo ir pasipriešinimo. Vienintelė kliūtis gali būti jūsų požiūris į savo pareigą suprasti vaiką ir jam padėti.

Vaikams, kurie turi girdimąją atmintį pakanka būnant šalia patiems tėvams deklamuoti eilėraštį ar dainuoti dainelę. Taip jie tiesiog užsikrečia ir natūraliai pradeda niūniuoti, po to dainuoti. Niekas kitas savo vaiko nepažysta kaip jūs, pasitelkiant jo mėgstamas veiklas paverčiate žaidimu ir nejučiomis gausite rezultatą. Vaikai labai imlūs ir net jei atrodo, jog jie niekada neišmoks ima ir padaro.

Nesvarbu, kad vaikai lanko darželį ar eis į mokyklą, mokyti ir žaisti galima bet kada ir bet kur. Esate sode, gamtoje, ar mieste. Galime kurti mokomuosius žaidimus vaikams, tai ir smagu ir naudinga. Kol vaikai yra ikimokyklinukai, nebijokite pasakinėti atsakymu, padėti ar nukrypti nuo temos – visa tai ko mokote šiame amžiaus tarpsnyje yra žaidimas.
Keli mokomieji žaidimai:
1.Pažink medžius. Nuskiname nuo skirtingų medžių lapus, įvardijame pavadinimus ir paprašome vaikų tuos lapus nunešti prie tų medžių. Sekame iš paskos ir koreguojame, ar suteikiame informacijos. Vėliau vėl sumaišome lapus ir paprašome surasti tuos medžius. Vaikas gali ir jums nuskinti lapą ir paprašyti surasti tą medį.
2.Toks pat žaidimai tinka ir su uogomis: Nuskinamas lapas ir uoga, paprašoma sugrupuoti. Galima suklijuoti į lapą ir užrašyti pavadinimą ir kokį mėnesį uogos prisirps. 
3.Atnešti 10 žydinčių skirtingų gėlių. Jas suklijuojame ir užrašome pavadinimus. Vėliau galime paprašyti surasti jų drauges ir augimo vietas.

4.Būtinai nupinkite pienų vainiką ir pasiruoškite, galite net išmokyti pinti vainikus, iš pienių gaminti lėlės ir pažaisti.

5.Pienių augimo ir žydėjimo ratas. Išraunamos skirtingos brandos pienės( nuo mažytės iki žydinčios ir nužydėjusios). Parodomos vaikui, kad nuo pienės pūko prasideda visas ratas. Pasisėja ir užauga daigelis, vėliau auga šaknis, kuri maitina pienę. Lapai, pro kuriuos augalas kvėpuoja. Žiedai, kurie duoda bitėms medų, o subrendę sėklą, naujai pienei.
Tada vaikas nupiešia šį ratą, priklijuoja pienės pūką, žiedus, lapelį (kaip jis suprato ir įsivaizduoja) nupiešia saulę, lietų. Vaiko nereikia klausinėti ką suprato ar išmoko -tai priimkim visi kaip žaidimą, tiek kiek jam reikės jis įsisavins. O žinias užtvirtins mokyklos suole.

6.Surinkime 10 daiktų, kurie plaukia vandenyje arba skęsta. Visą žaidimą fiksuokite popieriuje ir stebėkite vaiko smalsumą. Vėliau iš neskęstančių daiktų pasigaminkite laivelį ir žaiskite lenktynių.
7.Jei laukiate prie gydytojos kabineto ir laukimas vaikui tampa sudėtingas. Galime pasiūlyti ant durų surasti raides, jūs diktuokite pagal abėcėlę. Vaikas gali vaikštinėti koridoriuje ir ieškoti raidžių, jei moka skaityti žodžių, ar skaičių.  
8.Jei esate mieste, ar svečiuose ir vaikui darosi nuobodu galima pasiūlyti duoti fotoaparatą ir įdarbinti fotografu. Vėliau peržiūrėsite nuotraukas ir išrinksite geriausią nuotrauką.
9.Kur nors eidami su vaikais, visuomet įsidėkite puodelių rinkinuką, ar vaidybiniams žaidimams skirtu žaislų. Taip nereikės kelionei prailgus vaikui duoti telefono ar planšetės. Net prie autobuso stotelės galima nutūpti ir pasigaminti salotų, arbatos. Pažaisti su teatro lėlėmis laukiant kamščiuose. Žinoma, tai greičiausiai ir jus įtrauks į šiuo žaidimus.

10.Liko namuose tulpių ar kitų gėlių, kurioms vazoje laikas jau suskaičiuotas, duokite vaikams. Jie mielai su jomis žais. Pirmiausia nuskins žiedlapius, juk tai smagiausia daryti. Bet jūs galite mokyti stebėdami vaiko rankytės judesius. Čia žiedlapis gėlės, čia kotelis, čia bitės nutupia žiedadulkių. O po to gausite tulpių salotų ar arbatos :D

11.Tapymas ant lentų ar senų daiktų. Vaikams tai patinka, tiesiog duodate lenta ir guašą. Tinka ir balta sena paklodė, seni marškinėliai ant kurių mielai vaikai pieš.

12.Statybininkas
Vaidybinis žaidimas, kuriame galime įtraukti statybų eigą ir pagrindinius veiksmus. Dauguma tėvų turi, kur nors užsilikusio cemento mišinio, nereikalingų lentų, vinių, plaktuką ar kitų saugių įrankių. Todėl galima improvizuoti ir išmokyti užmaišyti cementą ir pasigaminti plytą ar sumūryti mažą akmeninę pilį. Kad tai nebūtų darbelis ar užduotis, viską įmaišome į vaidybinį žaidimą.

Radome užsilikusių įrankių, pasiėmėme dvi dėžes,  statybininko šalmą ir į žaidimą. Važiavo į kelias šalis (Italija, Latvija, Estija) parsivežti statybų reikmėms reikalingos skaldos(akmenų, vandens, smėlio) , tuomet užmaišėme cemento mišinį, sudėjom ko reikia ir ko ne. Gaminome, plytas vėliau tiesiog kalną betono mišinio. Bet esmė, kad žaidime vaikai improvizavo, kalbėjosi telefonu, tardamiesi ko atvežti, kūrė situacijas. Suaugusysis tik davė idėja ir koregavo, kad idėjos neišblėstų. Skatino tinkamus dialogus ir atsitraukdavo, kai vaikai vieni puikiai žaidė. Žaidimo metu mokomasi užmaišyti cementą, susipažinti su statybų veiksmais, bendrauti. Todėl suaugės dažnai turi įsikišti į vaidybinius žaidimus, net tik siekdamas išmokyti kalti plaktuku, ar kitų darbų, bet ir tinkamai bendrauti, spręsti iškilusius konfliktus. Neleisti žaidimo idėjai nusilpti ir virsti neįdomiu. Kai profesijos vaikams yra naujos, jie tiesiog nežino, kaip jas žaisti. Tam reikalingas suaugusio žmogaus įsiterpimas, trumpalaikis dalyvavimas, kaip žaidėjui – o ne mokytojui.

13.Skalbiame lėlių drabužius
Mokyti vaikus išsiskalbti lėlių drabužėlius, net ir savo smulkius rūbelius galima nuo 2metų. Jie puikiai tai jau daro ir noriai šiuos darbelius atlieka. Tai jiems dar vienas žaidimas ir kartu mokymasis išsiplauti savo rūbus. Visas žaidimas yra daug įdomesnis, kai atliekamas senoviniu būdu. Į dubenį pripilama vandens, rūbai išmuiliname, vėliau skalaujami, išgręžiami ir padžiaunami.