Šakniavaisinės ir šakniagumbinės daržovės - tai daržovės, kurių valgomoji dalis yra jų šaknis. Tai viena plačiausių daržovių kategorijų. Pati žinomiausia yra bulvė, kurią mėgsta beveik kiekvienas žmogus, nes iš jos galima padaryti daug patiekalų, o ją užauginti nereikia didelio vargo. Šakniavaisinės ir šakniagumbinės daržovės mielos tuo, kad turi tankią lapiją ir jų beveik nereikia ravėti.
Ridikėliai
Ridikėliai labai greitai auga, todėl juos patartina auginti su kitomis daržovėmis, kurios turi ilgesnį augimo laiką. Juos galima pasodinti kelis kartus per sezoną, tik karštomis dienomis reikia gausiai laistyti, nes jei bus per mažai vandens, ridikėliai bus kartūs.
Poreikiai: Ridikėliams reikia tolygiai drėgnos žemės ir lengvos dirvos, todėl pavasarį jie auga geriausiai. Puikiai pakanka vietoj trąšų naudoti kompostą, bet ridikėliams nepatinka perpuvęs mėšlas.
Auginimas: Ridikėliai beveik nebijo šalčio, todėl šiltnamyje galima sodinti jau kovo mėnesį. Į dirvą ridikėliai sodinami gegužės mėnesį. Sodinama tiesiai į dirvą vagele. Vėliau, ridikėliams sudygus, jie išretinami, kad tarp jų liktų apie 2-3 cm. Ridikėliams augant, jie vėl retinami, po truputį nuimant pirmąjį derlių.
Derlius: Subręsta per 4-5 savaites. Derlius nuimamas nuolat, raunamas vos susiformuoja ridikėlio gumbas.
Ridikas
Ridikai, kaip ir ridikėliai, priklauso kryžmažiedžių šeimai. Yra kelios ridikų veislės: baltos, raudonos ir juodos. Juodieji ridikai vadinami žieminiais ir išsilaiko visą žiemą, be to turi gydomųjų savybių.
Poreikiai: reikia gerai išpurentos laidžios dirvos. Mėgsta drėgmę. Jiems augti užtenka žemės, pagerintos kompostu.
Auginimas: Auginimas panašus kaip ir ridikėlių. Ridikai sėjami ir pavasarį, ir vasarą, ir rudenį. Sodinami eilute, tarp eilių paliekamas 25 cm atstumas, eilėje augalai retinami kas 10 cm.
Derlius: ankstyvieji ridikai subręsta po 10-12 savaičių.
Morkos
Morkos - viena iš labiausiai vertinamų daržovių, nes jose gausu karotino. Morkose taip yra iki 2% cukraus, 6,5% kitų angliavandenių, baltymų, o taip pat mineralinių medžiagų, kuriose yra karotino, virstančio organizme vitaminu A. Taip pat yra B grupės vitaminų bei vitamino C. Dar morkos išsiskiria gražia oranžine spalva, kuri puošia mūsų patiekalus. Virtos morkos yra pirmosios vaiko mityboje, nes jos neturi alergenų.
Poreikiai: morkos nemėgsta augti toje pačioje vietoje, kur jau augo prieš metus. Pasodintos į tą pači1 vietą, jos gali net neišdygti arba susirgti ligomis. Todėl norint užsiauginti sveikas morkas, laikykitės sėjomainos ir parinkite kaimynus. Morkoms patinka puri žemė, kuri būtų pagerinta kompostu. Morkoms nereikia daug mineralinių medžiagų, bet dirva turėtų būti tolygiai drėgna.
Auginimas: Morkos nebijo šalčio, todėl vos žemė atšyla ir išdžiūsta, jas jau galima sodinti tiesiai į dirvą. Tarp eilių palikite 25 cm atstumą. Kai morkos užsiaugina tikruosius lapelius, jas reikia retinti, kad tarp jų būtų 3 cm. Retinti galima ne visas iš karto, šiek tiek praretinus ir palikus mažesnius tarpus, jos paaugs ir bus tinkamos valgymui. Taip išsimes mažiau derliaus. Pasodintos morkos sudygti gali net po trijų savaičių.
Derlius: Ankstyvosios ir vasarinės morkų veislės užauga per 10-12 savaičių, vėlyvosios - per 26 savaites. Morkas, kurias planuojate laikyti žiemai, lauke palikite kuo ilgiau, pirmosios šalnos joms nepakenks. Vėliau morkas laikyti reikia drėgname smėlyje šaltoje vietoje.
Pastarnokai
Pastarnokai žinomi nuo seno, bet auginami retai, nes ilgai auga ir yra pakankamai aukšti. Suformuoja skėtinį žiedyną, panašų į krapo. Šaknyse yra daugiau kaip 12% angliavandenių, apie 1,5% azotinių medžiagų ir 0,4% riebalų. Ankščiau jų vartojimas buvo paplitęs kaip ir bulvių, dabar jie maistui vartojami mažiau.
Poreikiai: Pastarnokams nereikia tokios geros dirvos kaip morkoms. Bet jie mėgsta tolygiai drėgną ir gerai išpurentą dirvą. Žemę galite pagerinti kompostu, tuomet augs geriau.
Auginimas: Pavasarinių šalnų nebijo, todėl sodinti galite jau balandžio mėnesį ir sudygsta per 4 savaites. Tarp eilių palikite 40 cm atstumą.
Derlius: Pastarnokų šaknys ilgai išsilaiko ir dirvoje, todėl kasti galite pradėti rudenį, o visą derlių galite nuimti prieš prasidedant šalčiams. Jei paliksite lauke, didelė tikimybė, kad jie sėkmingai peržiemos ir derlių galėsite vartoti anksti pavasarį, prieš jiems pradedant žydėti.
Šakniavaisinės petražolės
Priklauso skėtinių augalų grupei, kuriai būdinga tai, kad gali būti vartojami tiek lapai, tiek šaknys. Tokia yra šakniavaisinė petražolė, kuri dar turi atmainą – lapinė petražolė. Tai labai dekoratyvus augalas, kuris tinka ne tik gardinti patiekalus, bet ir juos puošti. Augalas turi malonų kvapą ir kartoką skonį, todėl naudojamas kaip prieskoninė daržovė. Petražolėje itin gausu apigenino, kuris laikomas vertingu priešvėžiniu junginiu daugeliu susirgimų atvejų, o taip pat vartotinas saikingai profilaktiškai.
Poreikiai: labai atspari šalčiui, todėl gali išbūti žalia visą žiemą. Gali augti ir paunksmėje, nes mėgsta tolygiai drėgną žemę.
Auginimas: Šakniavaisinės petražolės sėjamos kovo- balandžio mėnesį. Tarp eilių paliekamas 25 cm atstumas. Daigai sudygsta vos žemė sušyla. Lapinės petražolės sėjamos tiesiai į lysvę gegužės mėnesį. Jei sudygsta per tankiai, galima išretinti, bet puikiai auga ir be retinimo.
Derlius: Petražolių derlius naudojamas, kai susiformuoja tikrieji lapeliai. Lapeliais galima gardinti patiekalus. Šakniavaisinė dalis pradedama kasti nuo spalio.
Šakniavaisiniai salieras
Salieras auginamas kaip daržovė, prieskoninis ir vaistinis augalas. Maistui naudojami lapai, lapkočiai ir šaknys. Visose augalo dalyse gausu vitaminų ir kai kurių gydomųjų medžiagų . Turi stiprų kvapą ir užauga iki 100 cm. Šakniavaisinis salieras priklauso skėtinių šeimai, todėl valgomos visos jo dalys.
Poreikiai: Šakniavaisiniams salierams geriausiai tinka sunki ir drėgna dirva. Jei vasara sausa, tuomet reikia nuolat laistyti. Tai daržovė, kuriai reikia daug maistingų medžiagų, todėl reikia tręšti.
Auginimas: Norint užsiauginti salierą, reikia sodinti kovo mėnesį į indelius arba šiltnamyje. Jiems augti reikalinga 18 laipsnių šiluma. Vėliau persodinti į lysvę. Salierai sodinami 40x40 cm atstumu. Jų augimo periodas gana ilgas - net 24 savaitės.
Derlius: Salierai pradedami kasti rudenį. Juos laikyti galima ir per žiemą, tik reikia užkasti į drėgną smėlį ir laikyti šaltai
Šakniavaisiniai pankoliai
Augalas užaugantis iki 150 cm ir turintis anyžiaus kvapą ir skonį. Žydėti pradeda liepos - rugpjūčio mėnesį. Pankolis naudojamas maisto gamybai, bet turi ir gydomųjų savybių. Pankolio sėklų arbatą geria nėščiosios ir žindyvės, nes skatina pieno išsiskyrimą. Pankolis taip pat naudojamas kaip prieskoninė daržovė.
Poreikiai: Jei pankolį pasodinsite šviesioje ir šiltoje vietoje, jis subrandins gražius žiedynus, bet ne šakniavaisį. Mėgsta augti purioje, kompostu patręštoje dirvoje.
Auginimas: Pankolis yra šiltų kraštų augalas, bet augimo ciklas gana ilgas. Todėl sėti reikia kovo-balandžio mėnesį į indelius ir laikyti namuose ant palangės. Gegužės mėnesį galima persodinti į dirvą. Sodinti reikia 40x25 cm atstumu, nes pankoliai augdami labai išsikeroja.
Derlius: Derlius nuimamas rudens pradžioje, nes pankoliai bijo šalčių, taigi negalima ilgai laikyti jų dirvoje..
Gelteklė
Ji turi gydomųjų savybių, taip pat naudojama, kaip kavos pakaitalas. Maistui vartojamos gelteklės juodos šaknys. Tai graižažiedžių šeimos daržovė, auganti nuo kovo iki pat žiemos. Išsiskiria subtiliu skoniu.
Poreikiai: gelteklė nėra labai reikli, auga kiekvienoje minkštesnėje dirvoje. Svarbu, kad šaknys netrukdomos galėtų augti žemyn. Geriau auga saulėtose vietoje, bet karštomis dienomis reikia laistyti.
Auginimas: Sėjamos į atvirą dirvą kovo mėnesį paliekant tarp eilių 25-30 cm. Tarp gelteklių atstumas turėtų būtų 8 cm. Neišsigąskite, jei gelteklės sužydės, šaknų kokybei tai nekenkia.
Derlius: gelteklės derlių duoda po 32 savaičių. Nuo spalio pabaigos galima pradėti nuiminėti gelteklių derlių. Jas reikia atsargiai iškelti su šakėmis, kad nepažeistumėte šaknų. Laikyti galima kaip ir morkas drėgname smėlyje. Gelteklės nebijo šalčių, todėl galima palikti žiemoti ir išsikasti derlių, kai reikės..
Raudonieji burokėliai
Burokėliai - labai populiari daržovė, naudojama salotoms, sriuboms virti. Kol burokėlių lapai jauni, juos galima naudoti sriubai ar marinuoti. Burokėliuose gausu geležies.
Poreikiai: Burokėliai nėra reiklūs dirvai, dera bet kur. Tik prieš sodinant, dirvą reikia gerai išpurenti.
Auginimas: sodinami tiesiai į dirvą eilute. Pasidarykite dirvoje mažą vagelę ir paberkite taip, kad sėklos negulėtų viena ant kitos. Burokėliams sudygus juos išretinkite 10 cm atstumu.
Derlius: burokėlių derlius nuimamas rugpjūčio pradžioje. Šakniavaisiai išsilaiko porą metų, jei bus laikomi šaltoje ir sausoje vietoje.
Ropės
Ropė auga sparčiai ir greitai duoda derlių. Ropių šakniavaisiai sveria 150–300 gramų, yra gelsvos arba baltos spalvos. Ropių šakniavaisis, priklausomai nuo veislės, gali būti apvalus, ovalus arba verpstės formos.
Poreikiai: tinka beveik kiekviena dirva, karštomis dienomis palaistykite. Ropių nesodinkite kartu su kopūstai. Tai du labiausiai nesutariantys kaimynai.
Auginimas: ropės nemėgsta persodinimų, todėl sodinamos tiesiai į dirvą. Geriausia ropes sėti balandžio mėnesį paliekant 10 cm tarpus.
Derlius: Ankstyvųjų ropių derlius subręsta birželio pradžioje. Vėlyvosios ropės subręsta tik rudenį.
Bulvės
Vienmetis žolinis augalas, 50-120 cm aukščio, su kuokštinėmis šaknimis. Apatinė stiebo dalis su požeminėmis palaipomis, ant kurių susidaro įvairaus pavidalo ir spalvos stambūs stiebagumbiai (bulvės). Be bulvių dauguma neįsivaizduotų savo stalo. Tai daržovė, iš kurios galima pagaminti daugybę patiekalų. Bulvės skirstomos į ankstyvąsias, vasarines ir vėlyvąsias. Pagal bulvės veislę nuimamas derlius. Bulvėse gausu krakmolo, mineralinių druskų ir baltymų.
Poreikiai: bulvės dera kiekvienoje purioje ir kompostu patręštoje dirvoje. Dirva turi būti tolygiai drėgna ir lengva, kad joje galėtų formuotis bulvės.
Auginimas: bulvės sodinamos tiesiai į dirvą gegužės mėnesį. Iš vienos bulvytės išauga daug stiebų ir ant jų šaknų formuojasi naujos bulvės. Bulvės nemėgsta kelis metus iš eilės augti toje pačioje vietoje, todėl kas metus reikia keisti sodinimo vietą.
Derlius: bulvių derlius nuimamas tuomet, kai jos sužydi. Vėlyvosios bulvės kasamos rugsėjo mėnesį.
