Slyvos

Slyvų gentis priklauso erškėtinių šeimai. Slyvos auginamos jau labai seniai, todėl daugumai sodininkų jų auginimo principai žinomi.
Slyvose gausu cukraus, rūgščių ir vitaminų P, C, B, B2, B9, E, P, K. Tai yra kalio, magnio, geležies, natrio, fosforo. Seniau buvo tikima, kad žydinčios slyvos teigiamai veikia žmogaus nervų sistemą.
Slyvos kilusio iš šiltų kraštų, todėl renkant sodinimo vietą, reikėtų rinktis saulės apšviestą ir ne itin vėjuotą. Slyvos dirvai gana nereiklios, puikiai auga ir priesmėlio dirvose, tačiau nemėgsta užmirkusių dirvų. Dirvos, kuriose drėgna jos lengviau pašalą ir gyvena daug trumpesnį laiką. Kad slyvos derėtų ir vestų sultingus vaisius dažniausiai yra skiepijamos arba akiuojamos. Dažniausios slyvos yra nesavidulkės, todėl netoliese reikia pasodinti vienu metu derinčia kitą slyvą. Tik tuomet sulauksite derliaus.

Slyvų akiavimas
Jei slyvos nedera riekia jas paskiepyti arba akiuoti. Akiavimui reikia rinktis kuo jaunesnę slyvą, nes ji greitai auga ir lengviau prigyja akutė, kuria įsodinsite į slyvą. Akute šiuo atveju vadinama medžio dalis, kurioje yra užsimezgęs pumpurėlis, iš kurio išaugs šakelė.
Renkantis veislinės slyvos ūglius, kurios panaudosite akiavimui, reikia atkreipti dėmesį, kad ūgliai būtų pirmamečiai ir palenkus lengvai lūžtų. Taip pat pervežant akiavimui skirtus ūglius reikia saugoti nuo išdžiuvimo.

 Akiavimui reikia pjauti tik ties akute, nes iš akučių auga nauji ūgliai. Taip pat reikia naudoti labai aštrų peilį.  Prieš pradedant akiavimą slyvoje reikia padaryti įpjovą, t.y. reikia išimti nedidelę odos dalį su mažu medienos gabaliuku. Lygiai taip pat iš veislinės slyvos išimti akutę, tą akutę priglausti  prie slyvoje padarytos įpjovos. Priglaudus akutę prie įpjovos, reikia užtvarstyti specialia akiavimui skirta plėvele, žaizdą reikia užvynioti aklai, kad nepatektų oro. Po 3 savaičių plėvelę galite nuimti, o pavasarį reikia pjauti virs akies augančią seną šakelę, tuomet iš tos vietos pradės augti veisliniai ūgliai, kurie po kiek laiko duos vaisių.