Kai sniegas pradeda tirpti, puikus metas genėti medžius. Jei vaismedis yra apleistas, per vieną kartą jo nugenėti neįmanoma. Nupjovus netinkamas šakas, vaismedis pavasarį atsigaus ir pradės leisti daug ūglių, kuriuos birželio mėnesį būtina nugenėti. Trešnės genėjamos su uogom arba po uogų nurinkimo. Kaukazinės slyvos taip pat turi būti naikinamos iš senesnio sodo, nes jos teršia aplinką ir nėra labai naudingos. Genėjant vaismedžius visi genėjimo įrankiai turi būti labai aštrūs - taip mažiau pažeisite vaismedžius ir jų žaizdos gis greičiau. Genėjant vieną vaismedį ir pereinant prie kito vaismedžio, labai svarbu įrankius ištepti spiritu, kad neperneštumėte ligų. Visas svarainių , lazdyno, serbentų ir agrastų krūmo tankinančias šakas reikia pašalinti, kad augalas pavasarį gautų daugiau šviesos ir saulės. Nes retesniuose krūmuose augalas suformuoja sveikesnius ir didesnius vaisius. Jei serbentas yra dekoratyvinis, jo skiepas yra viršuje kamieno ir ten jis formuoja šakas, tuomet negalima leisti augti ūgliams iš po pašaknio. Tokias šakas būtina nugenėti. Kai genėjamas vaismedis, šakos pjaunamos prie pat jų augimo vietos.
Jei nelabai šalta, sausio-balandžio mėnesį tinkamas metas retinti derančias obelis ir kriaušes. Retinamasis genėjimas reikalingas tada, kai anksčiau vaismedžiai nebuvo tvarkyti ir jų vainikas labai tankus. Pradedant genėti vaismedžius pašalinkite šakas, kurios yra per žemai nulinkusios ir trukdo praeiti. Po kiekvienu vaismedžiu tarp žemės ir pirmųjų šakų turi būti palikta erdvės. Kiekviena obelis turi turėti šakos lyderį, jei jų yra kelios - reikia išgenėti. Pašalinti šakas, kurios auga į vidų, nes augdamos į vidų jos uždengia periferines šakas ir ant į vidų augančios šakos negalės iki galo subręsti vaisiai. Taip pat išpjaunamos smailiu kampu augančios ir nulinkusios į apačią šakos. Šalinamos visos į vainiko vidų augančios, sužalotos ir tarpusavyje besitrinančios šakos. Išretintame vainike vaisiai geriau prinoksta ir mažiau plinta ligos.
Genėjimo metu pažeistas medžio vietas būtina sutvarkyti: jas reikia patepti sodo tepalu, kad šakos nepradėtų pūti.
Jei šaka yra stambesnė, pjaunama palikus 25 cm nuo kamieno, po to nupjaunama likusi dalis. Taip apsisaugosite nuo šakos lūžio ir kamieno pažeidimo.
Jei obelis laukinė, ji pradeda daugintis šaknų atžalomis ir yra nenaudinga jūsų sodui. Tokią obelį rekomenduojama naikinti visai. Taip pat naikinamos obelys, ant kamieno turinčios dideles žaizdas, kurios net išryškina kamieno centrą. Jas taip pat reikia išpjauti. Nugenėtas šakas galima panaudoti ir kurui, o išdžiovintos obelų šakos puikiai tinka šašlykams, nes jos duoda didelę kaitrą.
