Vyšnios

Vyšnios yra daugiametis augalas užauganti iki 7m aukščio. Auga medžio ar krūmo formos, pagal kuriuos ir skirstomos jų veislės ir tipai. Krūmo tipo vyšnios atsparesnės šalčiams ir ankščiau dera. Vyšnių derlingumas yra nevienodas, tai priklauso ar tinkamos sąlygos ir vieta joms augti.  Vyšnioms labiausiai tinkanti žemė, tai laidi, lengvai sugerianti vandenį ir ne per daug rūgšti. Paprastai sveikas ir suaugės krūmas  duoda iki 40kg uogų. Jų vaisiai yra stambūs, gero skonio, tinka uogienių virimui ir patiekalų gamybai.

Vyšnia priklauso erškėtinių šeimai kaulavaisių pošeimiui.  Mūsų klimate daugiausiai auginamos rūgščioji arba paprastoji vyšnia, taip pat trešnės, kvapnioji ir pūkuotoji  vyšnia.Vyšnių pumpurai būna žiediniai arba vegetatyviniai. Žiediniai formuoja žiedus ir brandina uogas, o vegetatyviniai lapus ir ūgliukus.

Vyšnių sodinimas ir priežiūra

Prieš sodinant vyšnias reikėtų gerai paruošti žemę ir įsigyti tinkamos kokybės medelius. Vyšnių medelių šaknys turi būti gerai įsišaknijusios, o šakeliai proporcingai pasiskirsčiusios abiejose kamieno pusėse. Žemė turi būti išpurenta ir patręšiama, kad medelis iš kart turėti tinkamų maistui medžiagų. Vėliau kelis metus iš eilės pavasarį ir medžiui nokinant uogas patręšti azoto turinčiomis trąšomis.  Vėliau kalio druska. Kiekvienam medeliui po 200 – 300 g trąšų. Taip pat galite tręšti mėšlu, jo reikėtų apie 300 kg arui.
Vyšnių genėjimas, kaip daugumos medžių prasideda pavasarį. Vyšnios formuojamos  žemu kamienu.  Pirmaisiais metais nauji ūgliai nukarpomi. Vėliau tarp šakų paliekama apie 10cm atstumai.  Jei tankus vainikas retiname labiau, išpjaunamas senesnes nei 3metai šakas. Genėkite taip, kad ant vieno kamieno nepadarytumėte daug žaizdų, nes iš jų gali pradėti bėgti sakai. Nugenėtas vietas patepkite sodo tepalu.
Krūmo tipo vyšnios yra atsparesnės šalčiams ir ankščiau dera, jų vaisiai saldesni ir didesni. Pirmuosius vaisius dažniausiai duoda po 4-5 metų, kai buvo pasodintos. Vidutinis jų amžius yra apie 20-30 metų. Po pasodintomis vyšniomis pavasari išpurena dirva, išravėjamos pikžolės, kad medelis gautų pakankamai drėgmės ir mineralinių medžiagų.

Tręšimas
Ar dirvoje trūksta maisto medžiagų, galima nustatyti iš vyšnių lapų ir bendros vaismedžių būklės. Jei trūksta azoto silpnai auga metūgliai, lapai būna pašviesėja. Kai trūksta fosforo, lapai įgauna violetinį atspalvį. O jei trūksta  kalio - lapų pakraščiuose būna rausvos dėmės. Dabar daug kur galima nusipirkti trąšų skirtų tiek vyšnioms, tiek kitiems sodo medeliams.

Dauginimas atžalomis

Vyšnios dauginamos šaknų atžalomis, šaknų auginiais, skiepijant ir žaliaisiais auginiais. Sodininkams mėgėjams labiausiai prieinamas būdas dauginti šankų atžalomis. Šaknų atžalomis imamos tik nuo atrinktų, vertinga ūkiškas savybes turinčių augalų. Kasant atžalas reikia gerai įsitikinti, ar jos tikrai išaugusios iš pasirinktos vyšnios šaknies. Tinkama atžala būna išaugusi iš horizontalios šaknies(a paveiksliukas), o iš sėklos išaugusios sėjinuko šaknys smulkios, vertikalios(b paveiksliukas).

Ūkinė ir maistinė reikšmė

Vyšnios yra skanios, gaivinančios ir puikiai tinka vartoti perdirbimui. Iš jų gaminamos uoginės, kompotai, sultys. Vyšnių labai naudojami marinavimui ir rauginimui, kaip prieskonis. Vyšnios svarbios žmogaus racionalioje mityboje, nes jose pakankamai vitaminų ir organinių rūgščių. Vyšnias galima džiovinti ir naudoti arbatoms, nes jos tūri gydomųjų savybių.

Gydomosios savybės:

Vyšnia naudojama tik liaudies medicinoje. Vyšnioje gausu vitaminu A,PP,B, folio rūgšties, kalio, vario, geležies ir magnio. Puikiai gerina apetitą ir mažina rūgimo ir puvimo procesus žarnyne. Taip pat naudojama kvėpavimo takų ligoms gydyti. Vyšnių kauliukai nuodingi, todėl jų valgyti negalima. Net uogienės reikėtų suvartoti per metus, nes jei uogiene yra su vyšnių kauliukais, per metus iš kauliukų  gali išsiskirti ciano rūgštis.