Juodieji serbentai

Geros veislės kultūriniai juodieji serbentai duoda dideles ir skanias uogas.  Juodasis serbentas Lietuvoje labai dažnai ir seniai auginamas.
Juodiesiems serbentams geriausiai tinka pakankamai drėgnas, neužmirkęs priesmėlis ar lengvas priemolis, kurio rūgštingumas artimas neutraliam.

Mėgsta derlingus, užliejamus dirvožemius.  Žydi balandžio – gegužės mėnesį, uogos prinoksta liepos – rugpjūčio mėn.  Labai aromatingos tinkamos vartoti tiek perdirbimui, tiek valgyti šviežias. Juose nemažai vitamino A, B ir C, taip pat turi nemažai gydomųjų savybių.

Apatinėje lapų pusėje gausu liaukučių, kurios išskiria eterinį aliejų, dėl to Juodojo serbento lapai naudojami agurkų rauginimui.

Juodųjų serbentų gydomosios savybės

Lyginant su kitais augalais juodojo serbento uogose yra daugiausia askorbino rūgšties arba vitamino C. Dėl savo vitaminų turimumo jis yra puikus vaistas skorbutui gydyti. Juodojo serbento uogas reikia valgyti, kai dažnai kraujuojama iš nosies, kraujuoja žaizdos ar dantenos.

Juodojo serbento tiek uogos tiek labai naudojami džiovinti arbatoms, kurios stiprina žarnyno veiklą, mažina uždegimus, putimo jausmą žarnyne.

Kas serga skrandžio ar dvylikapirštės ligomis patartina nemažai išgerti juodojo serbento sulčių.

Juodųjų serbentų genėjimas ir priežiūra

Juodųjų serbentų uogakrūmiai sodinami anksti pavasarį arba rudenį.   Kadangi juodųjų serbentų vegetacija yra labai anksti pavasarį, geriau juos sodinti pasirinkite spalio mėnesį. Svarbu nepamiršti genėti, aplink krūmą išrauti piktžoles, patręšti ir apsaugoti krūmus nuo kenkėjų ir ligų.

Genėjant uogakrūmį galioja daugiau mažiau tos pačios genėjimo taisyklės. Pirmiausia iškerpamos senos nudžiuvusios, ligotos ir ant žemės gulinčios šakos.   Vėliau jei krūmas vis dar per tankus, išgenamos paliegusios, ar jaunesnių ūglių šakeles.