Tulpės

Vienos pirmųjų vasarą sužydusių gėlių yra tulpės. Jų gausa yra sparčiai paplitusi ir tikriausiai nerasite gėlių darželio be šios gėlės. Tulpių žiedų įvairovė taip pat nepaprastai gausi, todėl nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų veislių galima papuošti įvairiausias kiemo ar sodo vietas. Tulpės gali augti tiesiog pievelės viduryje ar daržo pašonėje, sudarydamos nedidelius krūmelius. Joms nužydėjus jos nukerpamos prie pat žemės ir jų it nebūtų. Dėl šios savybės tulpes labai patogu derinti gėlynuose su kitoms vėliau žydinčiomis gėlėmis. Mums įprastos tulpių veislės yra daugiametės, raudoni žiedai raudonuoti gali keletą metų ir duoti gražius žiedynus. Tačiau yra veislių, kurios mėgsta būti persodinamos į kitas vietas. Kad žiedynai būtų gausesni ir gražus, liepos mėnesį iškaskite tulpių svogūnėlius ir padėkite džiūti, o rudenį pasodinkite į naujas vietas.

Tulpės puikiai auga saulėtuose nuo vėjo apsaugotose vietose. Jei trūksta sau­lės šviesos, stiebai ištįsta, išsiklaipo, svogūnai sumažėja ir išsigimsta.
Tulpės sodinamos rugsėjo mėnesį, kad spėtų įsišaknyti ir pasiruošt žiemai. Tulpės paprastai sodinamos eilutėmis, bet čia tiems kurie nori tulpes auginti dideliais kiekiais ar prekybai. Sodinant tulpes reikalingas 10cm tarpas tarp svogūnų. Svogūnai įkasima gana giliai apie 20- 25cm. Jei žiema šalta tulpių lauką galime pridengti durpėmis. Pridengimas padeda išlaikyti tulpes sveikas.

Kai tulpės žydi reikia jas patręšti ir ravėti. Jei reikalingi gražūs ir dideli tulpių svogūnai reikia nuskabyti susidariusius pumpurus. O jei žiedai liko nenuskinti, pašalinkite sėklų galvutę, kad tulpių svogūnėliai nepervargtų. Taip jie žydės ir kitais metais. Dėl netinkamos augimo vietos ir priežiūros tulpės gali išleisti tik lapus, be žiedų. Žemesnėje temperatū­roje sustoja vystęsis svogūno žiedinis pumpu­ras. Iki sodinimo svogūnus reikia laikyti pa­tamsyje, 18° C temperatūroje. Laikomus svo­gūnus reikia retsykiais patikrinti, išmesti ir sunaikinti ligotus.

Kaip atkirti sveikus svogūnėlius nuo ligotų. Sveiki tulpių svogūnėliai turi 4-5 maitinamuosius lukštus ir yra apvalios formos. Jei neturi būti pažeisti ar matosi pelėsis. Jei yra galimybė į sodo žemė įmaišykite upelio smėlio. Maisto medžiagos esančios tokiame mišinyje padeda geriau išsilaikyti svogūnui ir brandinti sveikus žiedynus.

kaip ir dauguma augalų tulpės serga grybinėmis, virusinėmis ir bakterinėmis ligomis. Grybelinės ligos dažniausiai pažeidžia ar iškraipo augalo dalis. Augalas nesubrandina žiedų, atsiranda tam tikro pobūdžio dėmių ant augalo lapų. Svogūnėliai taip pat būna pažeisti, minkšti. Grybelinės ligas dažniausiai sukelia per didelis drėgmės kiekis ir maža oro temperatūra. Gausus tręšimas taip pat skatina ligos atsiradimą. Priklausomai nuo ligos tipo tulpės reikia nupurkšti ir tinkamai laikyti svogūnėlius. Keisti sodinimo vietą.
Tulpes taip pat puola žiedlapių margligė, kai žiedo spalva pakinta, augalai auga daug mažesni, stiebai išsikraipo ir atsiranda brūkšnelių. Šį virusą perneša amarai. Kad sustabdyti liga, reikia  žeme apibarstyti kalkėmis ir rudenį išrinkti sveikus svogūnus.

Tulpės graužia šaknų erkė, kuri tūno tarp lukštų, jos bijo pentinių, pomidorų, ridikėlių. Todėl galima šalia pasodinti šių augalų. Mažos žalios lervos vadinamos bulvių pelėdgalviais taip pat negailestinga niokoja tulpes. Graužia visas tulpių stiebus.

Gumburiuotoji žiedmusė. Tai stipriai svogūnėlius pažeidžianti lerva. Ji pavojinga visiems svogūniniams augalams.